- naujovininkas
- naujóvininkas, -ė smob. (1) naujovių mėgėjas, skelbėjas ar įdiegėjas, novatorius: Sudrauskime rašomosios kalbos ir rašybos naujóvininkus K.Būg. Pasitaiko negerovių ne tik jaunųjų naujovininkų (modernistų), bet ir tradicinės krypties atstovų muzikoje sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.